Dambrelis

Šiuolaikinis dambrelis.

siuolaikinis

Dambrelis, bandūrėlis, bindūrėlis, dambras, varganas, vargonėlis, šeivelė, kanklikė, bimba – muzikos instrumentas lamelofonas (virpinamas metalo liežuvėlis), priskiriamas skambinamųjų idiofonų grupei. Gaminamas iš metalo, rečiau – palmės medienos, bambuko, kaulo. Metalinis, 5-10 cm ilgio siaurėjančios pasagos (kartais trapecijos) formos korpusas per vidurį turi pritvirtintą plieninį 6-12 cm ilgio ir maždaug 0,5 cm pločio liežuvėlį užlenktu galu. Dambrelis skleidžia vibruojantį garsą, panašų į elektroninį. Grojant dambreliu, siaurasis korpuso galas nepilnai sukandamas arba priglaudžiamas prie dantų, o liežuvėlio vąšelis virpinamas pirštais. Liežuvėlis išduoda vieną pastovų pagrindinį toną, o burnos ertmė atlieka rezonatoriaus funkciją. Kalbos padargais išryškinami įvairūs obertonai.
Dambrelis – vienas seniausių muzikos instrumentų pasaulyje. Į Europą atkeliavo iš Azijos apie XIII a. Seniausi Europos dambreliai rasti 1399 m. sugriautos Tanenbergo pilies griuvėsiuose. XVIII a. dambrelis garsėjo kaip virtuoziško muzikavimo instrumentas. Kompozitorius Johannas Georgas Albrechtsbergeris (L. van Bethoveno mokytojas) sukūrė mažiausiai septynis koncertus dambreliui ir styginiams (trys iš jų išliko Budapešto bibliotekoje).
Manoma, kad į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos (germanų tautų). Yra kita versija, kad dambrelį į Lietuvą galėjo atnešti ir totoriai. Lietuvoje metalo dambreliai naudoti liaudies muzikoje, taip pat LDK didikų rūmų muzikoje.
Roko muzikoje naudoja lietuvių grupės Atalyja, Skylė, Žalvarinis. Solo dambreliu groja Dainius Jucius (Vilnius), Žanas Leskauskas (Vilnius), Albertas Bartašius (Pasvalys) bei Egidijus Darulis (Ukmergė). Gamina Albertas Bartašius (Pasvalys), Germanas Aleksejevas (Visaginas).

Muzikinis lankas

muzikinis lankas

Manoma, kad dambrelio protėviu buvo lankas, atsiradęs mezolito epochoje maždaug prieš 9-12 tūkstančių metų: reikėdavo įremti vieną lanko galą į gomurį ar dantis, o kitą į žemę ir ginklas virsdavo muzikos instrumentu, kuriuo grodavo pirštais kliudydami templę ar ją mušdami pagaliuku.

Tošinis dambrelis

medinis

Šiuolaikinio dambrelio protėviu buvo tošiniai dambreliai. Jo gamybai imama plona tošis ir įpjaunama išilgai beveik per visą ilgį, į tris dalis. Tošies šonai iš abiejų pusių glaudžiami prie lūpų ar dantų, o per vidurinę dalį – liežuvėlį – kitos rankos pirštais trenkiama arba tampoma specialiai pritvirtinta virvelė.

Lietuviški dambrelių atitikmenys:
BANDŪRĖLIS (Biržai; Kupiškis; Pandėlys; Vabalninkas),
BINDURĖLIS (Biržų apskr., Vabalninko vls., Šalnių km.),
DAMBRAS (Ruhig, 1747:22),
ŠEIVELĖ-KANKLIKĖ (Šiaulių apskr., Padubysio vls., Kurtuvėnai)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *