Garso ėmikliai

Kas yra gitaros garso ėmiklis („garso nuėmėjas“)?

Garso ėmiklis („garso nuėmėjas”) yra viena svarbiausių gitaros tembrą formuojančių dalių, atsakinga už mechaninio stygos virpėjimo pavertimą elektros signalu. Gitarų gamyboje dažniausiai naudojami dviejų tipų garso ėmikliai („garso nuėmėjai”). Elektrinėse gitarose dažniau naudojami magnetiniai, akustinėse-pjiezo, tačiau galima atrasti tiek akustinių, tiek elektrinių gitarų modelių, kuriose įdiegti ir vieno ir kito tipo garso ėmikliai („garso nuėmėjai”).

Magnetiniai garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Magnetinis garso ėmiklis („garso nuėmėjas”) yra sudarytas iš nuolatinio (permanentinio) magneto su AlNiCo ar ferito šerdimi, kurį gaubia plona emaliuota vario, kelių tūkstančių apvijų, ritė. Garso ėmiklis („garso nuėmėjas”) dažniausiai yra montuojamas ant instrumento korpuso, bet gali būti pritvirtintas ant galinio tilto, grifo ar apsauginės plokštelės, kaip daugelyje elektroakustinių jazz ar bosinių gitarų. Nuolatinis magnetas sukuria magnetinį lauką, suvirpinta metalinė styga vibruoja ir sutrikdo lauką, besikeičiantis magnetinis srautas indukuoja įtampą ritėje.

Magnetinių garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) išėjimo įtampa svyruoja nuo 100 mV rms iki 1 V (ir daugiau) rms. Kai kurių garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) didelė išėjimo įtampa yra pasiekiama labai stiprių magnetų pagalba, taip sukuriant didesnį magnetinį srautą ir stipresnį išvesties signalą. Tai gali būti žalinga galutiniam garsui, nes magnetui traukiant stygas, gali kilti problemų su intonacija, taip pat stygos gali būti slopinamos ir trumpėti vibracijos laikas (sustain), jas užgavus. Likusieji, didelės išėjimo įtampos garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) turi daugiau vielos apvijų, kad vibruojant užgautai stygai būtų generuojama didesnė įtampa.

Viena šalia kitos esančios vielos apvijos turi lygiavertę elektrinę talpą, tad kai elektrinė talpa apvijose keičiasi, rezonuoja su apvijų induktyvumu. Rezonansas gali paryškinti tam tikrus dažnius, suteikdamas tono kokybės charakteristiką garso ėmikliui („garso nuėmėjui”). Kuo daugiau yra apvijų ritėje, tuo didesnė yra išvesties įtampa, bet mažesnis yra rezonanso dažnis. Indukcinio šaltinio varža neatskiriama nuo šio tipo garso ėmiklio („garso nuėmėjo”) ir yra mažiau tiesinė, nei kituose garso ėmikliuose („garso nuėmėjuose”) (pjezoelektrinių ar optinių). Sukuriama tono kokybė nėra tiesiška, bet atsižvelgiant į subjektyvų skonį, kai kurie gitaristai mano, jog estetiškai pranašesni yra labiau tiesiniai garso ėmikliai („garso nuėmėjai”).

Visi komponentai (potenciometrai, kondensatoriai, jungikliai, kabeliai) esantys signalo kelyje tarp garso ėmiklio („garso nuėmėjo”) iki stiprintuvo gali stipriai įtakoti galutinį gitaros toną. Dėl to rekomenduojama gitaroje naudoti aukštesnės klasės komponentus (Pvz. CTS potenciometrai, Bumble Bee kondensatoriai, Schaller jungikliai, Cordial kabeliai).

Magnetinių garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) tipai:

Single coil (viengubi) garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Tai garso ėmiklis („garso nuėmėjas”) sudarytas iš vienos vielos ritės. Tokie buvo pirmieji ėmikliai(nuėmėjai) panaudoti nuimti gitaros stygų virpėjimą. Jie turi skaidrų, šviesų toną, bet dėl savo konstrukcijos veikia kaip antena ir be muzikos garsų i signalą prideda nemažai triukšmų iš aplinkos. Triukšmus skleidžia įvairūs elektros prietaisai aplink instrumentą (ypač televizoriai, mobilieji telefonai, liuminescencinės lempos, galios transformatoriai). Siekiant pašalinti šį trūkumą inžinieriai sukūrė betriukšmius viengubus garso ėmiklius („garso nuėmėjus”), bet dauguma muzikantų vis tiek naudoja senos konstrukcijos single coil garso ėmiklius („garso nuėmėjus”) dėl jų muzikalaus tono.

Humbucker (dvigubi) garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Siekiant sumažinti aplinkos triukšmus, Joseph Raymond „Ray“ Butts išrado Humbucker tipo ėmiklį(„nuėmėją”). Taip pat prie tokio paties projekto dirbo ir Seth Lover atstovaujantis Gibson. Ray Butts Iš pradžių dirbo vienas sau, o vėliau prisijungė prie Gretsch. Kas sukūrė humbucker tipo garso ėmiklį („garso nuėmėją”) pirmasis, yra diskusijų klausimas, bet Ray Butts buvo pirmasis užpatentavęs idėją (U.S. Patent 2,892,371) Seth Lover buvo sekantis (U.S. Patent 2,896,491). Galiausiai, abu vyrai sukūrė vienodą sąvoką (išradimą), bet Ray Butts niekada nebuvo pripažintas, kaip pirmasis sukūręs Humbucker tipo garso ėmiklį („garso nuėmėją”).

Humbucker tipo garso ėmiklis („garso nuėmėjas”) yra sudarytas iš dviejų ričių. Kiekviena ritė yra suvyniota priešinga kryptimi viena su kita. Vis dėlto, šeši magnetiniai poliai yra priešingi kiekvienai apvijai. Pašalinius triukšmus sukelia maitinimo šaltinių transformatoriai, radijo dažniai, arba elektros prietaisai veikia rites bendro rėžimo triukšmu, indukuoja elektros srovę kiekvienai ritei vienodai. Kadangi apvijos yra atvirkščios kiekvienoje ėmiklio („nuėmėjo”) ritėje, elektromagnetinių trukdžių sinusinės bangos signalai yra vienodi ir antifaziniai kiekvieno garso ėmiklio („garso nuėmėjo”), todėl vienas kitą panaikina.

Jungiant rites nuosekliai, kaip dažniausiai pasitaiko, bendras garso ėmiklio („garso nuėmėjo”) induktyvumas būna padidėjęs, kuris slopina rezonuojantį dažnį ir sumažina aukštesnius dažnius, suteikiant žemesnį (pilnesnį/sodresnį) toną. Kadangi dvi ritės yra sujungtos nuosekliai, išvestas signalas yra stipresnis dėl to su humbucker garso ėmikliais („garso nuėmėjais”) yra lengviau sukurti apkrovas pirminiam stiprintuvui taip išgaunant overdrive/distortion efektą. Dėl šios priežasties dvigubus ėmiklius („nuėmėjus”) stipriai pamėgo roko ir sunkesnės muzikos gitaristai

Paprastai, elektrinės gitaros turi daugiau nei vieną magnetinį garso ėmiklį („garso nuėmėją”). Ėmiklių („nuėmėjų”) išdėstymas yra vadinamas garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) konfigūracija. JI dažniausiai žymima užrašant nuėmėjų tipus, pvz.: S – single-coil, H- Humbucker, eilės seka nuo apatinio tilto iki grifo pradžios.

Magnetai

Garso ėmiklio („garso nuėmėjo”) toną stipriai įtakoja tai, iš kokios medžiagos yra pagamintas jo magnetas. Šioje srityje dažniausiai naudojami dviejų tipų magnetai: AlNiCo ir Keramikiniai.
Alnico magnetai

Alnico, tai iš alavo, nikelio ir kobalto lydinio pagamintas magnetas, pasižymintis labiau natūraliu, „vintažiniu“ skambesiu.

Dauguma gitaristų yra linkę rinktis ką nors „vintažinio“ ar „klasikinio“. Jei tai Padėjo Jimi Hendrix, Jimmy Page ar Eric Clapton išgauti unikalius tonus 60-aisiais, tai būtinai tai turi padėti ir 21 amžiuje. Gitaros tonų aukso amžiuje, didžioje daugumoje garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) buvo naudojami AlNiCo magnetai. Todiel jie tapo savotišku „atskaitos tašku“. Iš to yra daroma prielaida, kad jei šie klasikiniai tonai buvo turtingi, dinamiški ir puikūs tada, tai AlNiCo ėmikliai (“nuėmėjai”) turi būti ir dabar tokie.

.AlNiCo ėmikliu („nuėmėju”) išgaunamas tonas yra „minkštas“ ir „pilnas“, kartu ir dinamiškesnis, „šiltesnis“ ir „jautresnis“. Tačiau bendras garso ėmiklio („garso nuėmėjo”) dizainas vaidina didžiulį vaidmenį taip pat. . Šie magnetai taip pat skirstomi pagal medžiagų proporcijas lydinyje. Garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) gamyboje yra naudojami Alnico II,III,IV,V magnetai. Nuo švelniausio iki agresyviausio. Garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) su alnico magnetais yra populiariausi rinkoje.

Keramikiniai magnetai

Keramikiniai magnetai gaminami iš ferito. Garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) su šiuo magnetu dažniausiai pasižymi stipresniu signalu, šaltesniu ir mažiau muzikaliu skambesiu. Tokius garso ėmiklius („garso nuėmėjus”) stipriai pamėgo sunkiosios muzikos atstovai. Dėl garso šaltumo keramikiniai garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) nėra mėgstami daugumos gitaristų, bet talentingi inžinieriai stipriai dirba ir į gitaros pasaulį yra paleidę ne vieną labai gerai skambantį garso ėmiklį(„garso nuėmėją”) keramikiniu magnetu. (PVZ. G&L „MFD“ serija)
Mokymasis dirbti su magnetų įvairove leido dizaineriams sukurti garso ėmiklius („garso nuėmėjus”), kurie išgauna „ryškų“ naują garsą – nuo „švaraus“ ir „skaidraus“ iki „karšto“ ir „nemalonaus“- muzikantams, kurie nori „išeiti už įptastų ribų“. Barden‘o paties pripažinti „double-rail“ garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) gali būti pagaminti tik naudojant keraminius magnetus. Seymour Duncan, DiMarzio, Jason Lollar, Lindy Fralin ir keli kiti reikšmingi gamintojai yra labiau pažengę naudojant keraminius magnetus ir jų alternatyvas. Lace Sensor? EMG? Taip, abu yra keraminio dizaino.

Garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) gamintojai šiandien taip pat skiria daugiau dėmesio klasikinio AlNiCo ėmiklio („nuėmėjo“) dizainui, todėl muzikantai gali džiaugtis puikiu Gibson-, Fender- ir Gretsch tono pagrindu. Esmė yra, kad jei norite išnaudoti platesnes tono galimybes, galite rinktis garso ėmiklius („garso nuėmėjus”) kartu su abiem, tiek alnico, tiek keraminiais, magnetais.

Magnetinių garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) stiliai:

„Vintažiniai“ „LOW-OUTPUT“ garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Šiandien, pastaruosius kelis dešimtmečius, vis labiau atsigręžiant į „vintažinio“ skambesio paieškas, daugelis garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) gamintojų yra pasiekę labai artimą jam skambesį. Po didelių paieškų ir atliktų garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) konstrukcijos ir medžiagų konfigūracijų tyrimų, nemažai įtakingų garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) industrijos dalyvių —Lindy Fralin, Jason Lollar, Seymour Duncan, DiMarzio, J.M. Rolph ir keletas kitų – „nulaužė vintažinio skambesio kodą“ pasinaudodami Fender viengubos ritės, pirmaisiais P.A.F dvigubų ėmiklių („garso nuėmėjų”) pavyzdžiais ir toliau tęsia tobulinimus.

Kai visa tai vyko, visi kalbėjo, jog neįmanoma „atkurti“ legendinės Gibson 1957-1962 garso ėmiklių(„garso nuėmėjų”) formulės, kol keli vyrukai nepriėjo labai arti. Ginčytina, kad buvo net visiškai pasiekę tokį patį skambesį. Šiandien gamintojai, tokie kaip Arcane, Gil Yaron, Sheptone, Throbak, Wolfetone, Tim Shaw ir keli kiti, jau anksčiau paminėti, yra išleidę „Humbucker“ tipo garso ėmiklius(„garso nuėmėjus”), nuėjusius ilgą kelią iki PAF legendinio lygio.

„Medium output“ garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Tai pereinamasis variantas tarp mažos galios garso ėmiklių („garso nuėmėju”) ir didelio išėjimo garso ėmiklių („garso nuėmėjų“). Jie galingesni už vintažinius ėmiklius („nuėmėjus”) dėl to jais lengviau pasiekti overdrive efektą ir jis nėra toks agresyvus kaip didelio išėjimo ėmiklių („nuėmėjų”).

Modernūs „High-Output” garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Jei norite groti roką, jūs tai turite daryti naudodami aukštos išvesties garso ėmiklį („garso nuėmėją”), tiesa? Galų gale, yra generuojamas labai stiprus signalas, kurį pasitelkus galima išgauti labai agresyvų distortion efektą. Atrodo, kad yra prasmės, bet yra ir daug atvejų, kur žemesnio signalo lygio ėmikliai („nuėmėjai”) galėtų duoti norimus rezultatus, net jei jūsų tikslas yra susprogdinti planetą.

Didesnės išvesties garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) turi daugiau apvijų, nei standartiškai. Labai dažnai didelės išvesties ėmikliai („nuėmėjai”) yra gaminami su keramikos magnetais, dažniau nei su AlNiCo magnetais, kurie dažniausiai randami “vintažinio” stiliaus garso ėmikliuose („garso nuėmėjuose”).

Didelės išvesties garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) yra plačiai naudojami ir tarnauja muzikantams puikiai. Pamišimas dėl aukštos išvesties ėmiklių („nuėmėjų”) prasidėjo septinto dešimtmečio viduryje (DiMarzio’s Super Distortion humbuckers ir viengubos ritės ėmiklių („nuėmėjų”)), įžengiant į overdrive erą.. „High gain” stiprintuvai buvo naujas ir retas dalykas. „Vintažiniai” lempiniai stiprintuvai 1950 ir 1960 buvo vadinami „vakarykščiais modeliais”. O overdrive pedalai buvo ankstyvoje stadijoje.

Aktyvūs garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Aktyvūs gitaros garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) atiduoda stipriausią signalą. Tai paprasti elektromagnetiniai ėmikliai („nuėmėjai”) su aktyviu pirminiu stiprintuvu. Dažnai turi aktyvų tembrų bloką kuriuo galima pagarsinti arba prityldinti norimus dažnius. Aktyvųs ėmikliai („nuėmėjai”) dažniausiai naudojami bosistų arba gitaristų grojančių sunkųjį roką. Šie nuėmėjai pasižymi galingu, šaltu ir stipriai sukompresuotu garsu.

Pjezoelektriniai garso ėmikliai („garso nuėmėjai”)

Daugelis elektro-akustinių gitarų, taip pat kai kurios, bet labai retai elektrinės ir bosinės gitaros, turi įtaisytus pjezoelektrinius garso ėmiklius („garso nuėmėjus”). Jie atkuria garsą kitokiu principu ir nėra jautrūs pašaliniams elektromagnetiniams trukdžiams. Jie nuima garsą nuo vibruojančio medžio paviršiaus, o ne tiesiogiai nuo stygų, kaip magnetiniai ėmikliai („nuėmėjai”). Todėl jie geriau atkuria akustinės gitaros skambesį.

Hibridinėse gitarose ši sistema suteikia galimybę rinktis tarp „magnetinio“ ir „pjezo“ garso arba vienu metu „nuimti“ garsą abiejų ėmiklių („nuėmėjų”) pagalba. Pjezoelektriniai garso ėmikliai („garso nuėmėjai“) taip pat gali būti montuojami į elektrinių gitarų tiltus.

Dauguma garso ėmiklių („garso nuėmėjų”) griežiamiems instrumentams (violončelėms, smuikams ir kontrabosams) yra pjezoelektriniai. Jie gali būti įleisti į tiltą, tarp tilto ir instrumento korpuso, arba, rečiau-įspraudžiama prie tilto krašto.

Visų tipų garso ėmikliai („garso nuėmėjai”) yra gaminami įvairaus galingumo ir turintys įvairių toninių savybių. Kiekvienas gitaristas gali rasti garso ėmiklį („garso nuėmėją”) tinkantį jo skoniui ir instrumentui.